• _0000_kavos

  • _0001_kaitlente

  • _0006_konsultacijos

  • _0003_skalbykle

  • _0005_buitine

  • _0002_dziovykle

  • _0004_indaplove

  • KAVOS APARATŲ remontas
  • KAITLENČIŲ ir ORKAIČIŲ (elektrinių) remontas
  • KONSULTACIJOS
  • SKALBYKLIŲ remontas
  • SMULKIOS BUITINĖS TECHNIKOS remontas
  • DŽIOVYKLIŲ remontas
  • INDAPLOVIŲ remontas

Kaip išvalyti skalbimo mašiną?

Po ilgalaikio vartojimo mašinoje gali atsirasti specifinis kvapas, kuris gali net imti veikti jūsų skalbinius. Todėl taip svarbu kartas nuo karto skalbyklę išvalyti. Nešvarioje gali imti kauptis purvas, kuris sugadins jūsų skalbinius. Skalbiniai ne tik nekvepės, bet ir bus prastai išplaunami. Štai keli žingsniai, kurių reikia imtis, norint išvalyti skalbimo mašiną.

Pirmiausia patikrinkite filtrą, ar ten nėra monetų ar kitų daiktų, kurie gali būti užstrigę, ir tuomet patikrinkite žarną, ar neužsikimšusi. Filtrą ir žarną reikės išvalyti.

Išimkite muilo/skalbiklio stalčiuką ir gerai išplaukite šiltu vandeniu.

Ištuštinkite mašiną ir pripildykite karšto vandens, tuomet įpilkite tris-keturis puodelius distiliuoto baltojo acto, taip pat pusę puodelio kepimo sodos. Leiskite mašinai pasisukti kelis kartus, tuomet išjunkite. Palikite vandenį pusvalandžiui-valandai.

Po valandos vėl įjunkite mašiną ir leiskite užbaigti skalbimo ciklą. Kai mašina baigia skalbimo ciklą ir pereina į vandens išleidimo, perjunkite į „sukimosi“ ciklą. Daugelyje mašinų tai leis skalbyklei suktis išleidžiant vandenį. Tai padės išplauti nuosėdas. Jei skalbimo mašinoje tokios funkcijos nėra, tiesiog išleiskite vandenį.

Kai vanduo išleistas, drėgnu skudurėliu išvalykite skalbyklę. Taip pat galite naudoti skudurėlį, suvilgytą tirpalu iš pusės dalies karšto vandens ir pusės baltojo acto.

Kruopščiai išvalykite visas dalis. Jei skalbyklėje yra atskiras audinių minkštiklio ar baliklio skyrelis, išimkite ir gerai išvalykite prieš įstatydami atgal.

Jei netgi išvalius mašiną kvapas lieka, galite įpilti puodelį borakso, kol ji prisipildo vandens. Po viso skalbimo ir gręžimo ciklo palaukite, kol maišiklis ims suktis, tada galite sudėti skalbinius. Įpilkite kvapnaus skalbimo priedo ir skalbkite.

Patarimai, apsisprendusiems indų plovimą patikėti indaplovei

Indaplovės randa vietą naujose ir atnaujinamose virtuvėse, užima lygiavertę dalį ir buitinės technikos parduotuvėse. Ir nors jos paskirtis atrodo labai paprasta, renkantis šį prietaisą reikia atsižvelgti į keletą subtilybių. Į klausimus, ar verta rinktis indaplovę, kurios jos funkcijos reikalingiausios ir kaip jas prižiūrėti atsako ManoNamai.lt kalbinti buitinės technikos ekspertai.
Ar verta turėti indaplovę? Atsakyti į šį klausimą reikėtų įvertinant dabartines jūsų sąnaudas. Indaplovė naudoja elektrą ir vandenį, taip pat nemažai kainuoja ją įsigyti. Kita vertus, indaplovė taupo laiką bei visuomet išnaudoja fiksuotą kiekį vandens, ką kartais sunku pamatuoti plaunant indus rankomis. „Priklauso iš kurios pusės žiūrėsi. Pagalvokime, kiek karšto ir šalto vandens išeikvojama „pro šalį“, kai indus plaunate rankomis. Ekonomiškiau yra plauti indaplove. Vidutinis indaplovių vandens suvartojimas yra 10-12 litrų – būtent tokį šalto vandens kiekį suvartosite kartą per porą dienų. Ekonomiškiausi modeliai pasiekia ir 6 l ribą.

Naudojantis indaplove nereikia bartis, kas suplaus lėkštes – užteks indus sudėti į indaplovę ir eiti dirbti savo darbų. Tai patogu. Tarkime, ir skalbti galima rankomis, bet šiuolaikinio žmogaus to daryti nepriversi. Tačiau yra ir kita nuomonė – naujausi modeliai yra brangūs, todėl reikia nemažai laiko, kol jie atsiperka. Taip pat jeigu šeima nedidelė, dėl 2-3 lėkščių neapsimoka įjungti indaplovės, reikia turėti daugiau indų. Tiesa, tokiu atveju galima įsigyti mažesnes, vadinamasias modulines, indaploves“, – teigia buitinės technikos salono „Technolux“ atstovas Sergejus Matuševas.

Dydis. Jeigu apsisprendėte įsigyti indaplovę, jai reikia rasti vietos virtuvėje. Jeigu keičiate seną indaplovę nauja, pasirinkti nebus sunku, tačiau perkantiems tokį produktą pirmą kartą, reikėtų žinoti standartinius jų išmatavimus. Taip pat reikėtų nuspręsti, kokią – įmontuojamą ar laisvai pastatomą indaplovę pirksite. Standartiniai indaplovių pločiai būna 60 cm arba 45 cm, aukštis, priklausomai nuo tipo – 82-85 cm. Kai kurie įmontuojamų indaplovių modeliai turi kojeles, kuriomis aukštį galima reguliuoti 82-86 cm ribose. „Egzistuoja vadinamasis top aukštis – tai yra stacionarių indaplovių ir virtuvės baldų aukštis. Jei tai laisvai statoma indaplovė, šalia lygiagrečiai su jos viršumi gali būti įtaisytas ir stalviršis. Įmontuojamoms 82 cm aukščio indaplovėms paprastai skiriame tris centimetrus stalviršiui virš įtaiso – ir vėl turime 85 cm. Reikėtų pastebėti, kad varijuoja ir virtuvės baldų aukštis. Būna ir 90 cm aukščio baldų – kad panaikintų atsiradusį tarpą, baldininkai deda plokštę ir taip sulygiuoja aukščius, kiti juos palieka nevienodus, treti apskritai virš laisvai statomos indaplovės dar įtaiso stalviršį. Standartinis baldų plotis yra 60 cm, todėl perkant 45 cm pločio indaplovę dažniausiai taip pat imamasi sprendimų siekiant užpildyti tarpą iki 60 cm – įtaisomas išvažiuojantis vertikalus stalčius ar panašiai“, – pasakoja buitine technika prekiaujančios įmonės „Merlonda“ vadovas Darius Vitkauskas.

Vandens suvartojimas. Vandens suvartojimo rodiklis priklauso nuo naudojamos technologijos, ši informacija nurodoma prie kiekvienos indaplovės. Ekonomiškesnės indaplovės dažniausiai kainuoja daugiau.

„Nemanau, kad yra labai didelis skirtumas, ar jūsų indaplovė sunaudos 12 ar 14 litrų. Skaičiuojant išlaidas tai jausis labai nežymiai. Žinoma, galima rinktis ekonomiškiausius modelius, kurie tai pačiai talpai sunaudoja tik 6 litrus vandens. Technologija yra tokia – paskutiniam skalavimui panaudotas vanduo ne išpumpuojamas, o paliekamas indaplovėje atskiroje talpoje. Vėliau vanduo iš tos talpos panaudojamas naujo ciklo pirminiam indų apiplovimui. Tiesa, nėra labai gerai, jei indaplove naudojatės rečiau – šis vanduo nėra visiškai švarus ir ilgai nesinaudojant jis užsistovi, atsiranda kvapų“, – pasakoja S. Matuševas.

Talpa. Indaplovių talpa matuojama komplektais. Komplektą sudaro didelė lėkštė, dubuo (sriubos indas), desertinė lėkštelė, stiklinė, arbatos puodelis su lėkštele, peilis, šakutė, šaukštas sriubai, desertinis šaukštas ir arbatinis šaukštelis. Modulinėse indaplovėse telpa apie 6 komplektus, siauresnėse (45 cm) telpa 9 komplektai, o plačiose 12-14. Kai kurie gamintojai indaploves gamina su atskirais viršutiniais stalčiais, skirtais įrankiams.

Energijos suvartojimas. Prie kiekvienos indaplovės yra energijos suvartojimą žymintys rodikliai. Kaip ir kitoje buitinėje technikoje, efektyvumas ir čia skirstomas pagal klases. Aukščiausia yra A+++ klasė. Indaplovių energijos sąnaudos ciklui su nedidele paklaida paprastai siekia 0,8-1 kWh.

Funkcijos. Indaplovės, kaip ir visi kiti elektronikos įrenginiai turi daugybę funkcijų, kurios kartais pakelia prietaiso kainą ir kurių kartais nė nepanaudojate. Kaip žinoti, kurių funkcijų jums gali prireikti? „Manau, keturių plovimo programų su skirtingomis temperatūromis, tarkime 70°C, 65°C, 50 °C ir 45°C, turėtų užtekti. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo programa intensyvesnė. Pasirinkus automatines programas indaplovė tikrina vandens užterštumą, jo riebaluotumą ir pagal tai parenka vandens temperatūrą. Kai kurios indaplovės turi ir eco režimą. Tokios programos yra labai ekonomiškos, bet kitu atveju gali plauti silpnokai ir visko gerai neišplauti. Taip pat naudinga funkcija yra greitas plovimas – jeigu indus reikia greitai išplauti ar praskalauti“, – pataria D. Vitkauskas.

Taip pat naudinga, jei jūsų indaplovė turi pasirinktos plovimo programos atidėjimą – taip galite užprogramuoti, kuriuo metu prietaisas turėtų pradėti plauti indus. Jei daliai indų reikia intensyvesnio valymo, tačiau išplauti norite visus, paranku turėti dvigubo plovimo funkciją, kurią naudojant, apačioje sudėti indai plaunami stipriau nei viršutiniai. Kai kurių gamintojų produktai leidžia naudotis pusiniu režimu, kai plaunamas tik vienas indaplovės krepšys. Tai labai patogu, jei neturite prikaupę daug indų.

Jeigu turite daug taurių ar kitų stiklinių indų, patogu, jei jūsų indaplovė turės ir specialų 40-45 laipsnių temperatūros režimą stiklui. „Plaunant stiklą pats procesas pailgėja, dėl ko stiklas skyla arba blunka: stiklui nėra gerai, kai po plovimo karštame vandenyje iš karto seka skalavimas. Kai pasirenkama speciali programa, stiklui leidžiama atvėsti pačiam. Tiesa, taip pailgėja programos trukmė, būna, kad skalavimo vanduo specialiai truputį pašildomas, padidėja sąnaudos“, – pasakoja S. Matuševas.

Naudojimas. Indaplovėje mechaniniu arba elektroniniu būdu galima reguliuoti druskos bei skalavimo skysčio kiekį. Druska minkština vandenį, tad žinant savo vandens kietumą, jį galima atitinkamai „paminkštinti“, o nežinant, patartina laikytis tarpinių nustatymų. „Indaplovėms skirta druska piltuvėliu pilama į specialią angą. Pasirinkus standartinę padėtį druskos užteks apie 50 kartų. Kadangi kiekvieną dieną indų paprastai neplauname, jos gali užtekti 100-150 dienų, taip pat ji nėra labai brangi. Skalavimo skystis pilamas į durelėse esantį skyrių ir reikiamu momentu išpurškiamas. Ar jo kiekį parenkate teisingai, gerai matosi plaunant stiklinius indus. Jei ant stiklo lieka muilo, reikia mažinti skalavimo skysčio kiekį. Jeigu lieka kalkių, vandens lašų, tada jį reikia didinti“, – pataria D. Vitkauskas.

Galima naudoti ir paprastesnį sprendimą – specialias indaplovių tabletes. Jose būna bent trys komponetai – druska, milteliai ir skalavimo skystis. Kai kurie produktai turi net keturis komponentus – prie minėtų medžiagų, prisideda ir nuo stiklo korozijos saugantis komponentas.

„Tabletė yra įdedama į specialų durelių skyrių ir plovimo metu po truputį tirpsta – pirma druska, po to skalavimo skystis. Iš principo, tai patogu – nereikia mechaniškai pilti druskos ar skalavimo skysčio, pačių tablečių kaina taip pat sumažėjusi. Vis dėlto, kartais neapsižiūrėjus gali atsitikti taip, kad tabletė „nepataikys“ į programos ritmą ir nespės ištirpti. To neatsitiks naudojant druską ir skalavimo skystį atskirai“, – pasakoja D. Vitkauskas.

Ką teks plauti rankomis. Į indaplovę nerekomenduojama dėti kai kurių plastmasinių, medinių lakuotų indų ir įrankių, klijuoto medžio pjaustymo lentelių. Taip pat nerekomenduojama plauti nikeliuotų indų bei viryklės indų su teflono danga. Jei nesate tikri, pasitinkrinkite indų gamintojo rekomendacijas – kai kurie gamintojai tai pažymi ant savo produktų.

Garsas. Nors pašnekovai pripažįsta, kad garsas renkantis indaplovę tikrai nėra pagrindinis kriterijus, jie taip pat pastebi, kad žmonės domisi ir šiuo kriterijumi. „Garsas gali svyruoti nuo 40 dB iki 50 dB. Tačiau renkantis, pavyzdžiui, tarp 42 dB, 46 dB ir 48 dB didelio skirtumo nepajusite, nebent turite labai išlavintą muzikinę klausą. Triukšmingumas dar labai priklauso nuo to kaip tvarkingai ir stabiliai sudėsite indus. Jei kurie nors iš indų sudėti nestabiliai, nenustebkite, jei išgirsite ir pašalinių garsų. Vienaip ar kitaip, indaplovės yra tylios – jos neviršija įprastų dienos metu girdimų garsų lygio“, – teigia S. Matuševas. Indaplovės garsiniu signalu praneša, kad plovimo ciklas baigėsi. Daugelyje modelių jį galima išjungti ar pakeisti jo skambesį bei dažnumą.

Indaplovės priežiūra. Kuo mažiau maisto likučių paliksite indaplovėje esančiose induose, tuo mažiau jų sukaups joje esantis filtras, sulaikantis stambesnius likučius. „Indaplovės apačioje esančius išimamus filtrus būtina išvalyti, nes ten laikui bėgant prisikaupia maisto likučių. Indaplovių priežiūros priemonių gamintojai rekomenduoja šias priemones naudoti kas mėnesį prietaiso vidinių mazgų plovimui, įjungiant intensyvią programą ir paleidžiant indaplovę tuščia eiga. Tai padės apsisaugoti nuo riebalų ir kitų nešvarumų, trikdančių prietaiso darbą. Ar jums tai reikėtų atlikti kartą per mėnesį, reikėtų nuspręsti patiems, tačiau kartą per metus panaudoti tikrai nepakenks“, – pataria S. Matuševas.

manonamai.lt

Kontaktai

+370 671 43152 meistras Vitalis